Praėjo lygiai keturios savaitės nuo vasario pabaigos. Kas čia tokio ypatingo, paklaustumėte. Visų pirma tai, jog, užuot pradėję mėgautis pavasariu, mes ir toliau, norime to ar ne, turime gerėtis žemę apklojusiu sniego patalu. Ir jei galvojate, kad dabar pulsiu postringauti apie orą ar sielotis dėl taip ir neketinančio ateiti pavasario, turiu jus nuvilti, nes pirmosios keturios kovo savaitės man buvo ypatingos dėl visai kitų dalykų. Kokių? Viskas paaiškės jau netrukus.
Tie, kas sekė projektą “10 stiklinių vandens” galėjo bandyti iššifruoti mano pirmoje pastraipoje pateiktas užuominas. Visiems kitiems pasakysiu, jog nuo vasario pradžios iki pabaigos vykdžiau eksperimentą, kurio metu kasdien išgerdavau po 10 stiklinių vandens bei stebėjau, kaip keičiasi mano savijauta. Vis dėlto, laikytis plano, kai apie tai rašai ir žinai, jog bus žmonių, kurie skaito – sąlyginai lengviau. Tačiau kaip sekėsi gyventi su šiuo naujai išsiugdyti įpročiu praėjus lygiai 28 dienoms nuo aprašyto laikotarpio? Ar įprotis liko? Kokių naujų pokyčių pastebėjau? O gal visa tai tebuvo trumpalaikis miražas? Tai – tik dalis klausimų, į kuriuos atsakysiu šiame straipsnyje.
Net žiemą nuo sauso oro kenčia žmogaus organizmas, nes didžiąją dalį laiko praleidžiame uždarose patalpose, o čia oro drėgnumas neretai būna toks kaip Sacharos dykumoje.
Kiekvieną dieną – po aštuonias stiklines geriamojo vandens. Šia taisykle turėtų vadovautis žmonės, norėdami džiaugtis gera savijauta ir nesikankinti dėl vidurių užkietėjimo, naujų raukšlių.
Mielos moterys, paruoškit indus su vandeniu, nes šiandien yra viena iš trijų progų per metus, kai itin retai staigmenas darantis jūsų vyriškis bent jau teoriškai turėtų grįžti su gėlėmis, o jums nereiktų galvoti „ką ir vėl tas bjaurybė prisidirbo“. Tuo tarpu indai su vandeniu, dažniausiai stiklinės ir puodeliai, mano rankose vien per dieną atsiduria gerokai daugiau nei triskart. Ir jų tikrai paskui neužpildau gėlėmis. Taip aš siekiu prieš tris savaites išsikelto tikslo – išgerti bent po 10 stiklinių vandens kasdien, o savo patirtį aprašyti „Dešimtuke“.
Prieš savaitę minėjau, jog sudėtinga bus išgerti daugiau nei 82 stiklines vandens. O gal tai vis dėlto pavyko? Ar atvirkščiai – po vienos labai rezultatyvios savaitės sekė štilis? Be to, kaip toks staiga padidintas suvartojamo vandens kiekis atsiliepė alkio / sotumo pojūčiui? Visus šiuos ir dar daugiau klausimų atsakysiu jau netrukus!
Pasveikinkit vienu kitus, juk tai daryti šitaip lengva! Su saule, su pavasariu, su stikline vandens – tegul visi nustemba. Man pirmoji pavasario diena ypatinga dar ir tuo, jog šiandien yra lygiai dvi savaitės, kai gyvenu „10 stiklinių vandens“ per dieną ritmu. Ritmu, kai pirmas dalykas, kurį padarau atsikėlęs, yra išgerti bent dvi stiklines šio gyvybės eliksyro. Ritmu, kuris skatina suformuoti naujus įpročius bei atrasti kitokią gyvenimo kokybę.
Kaip man sekėsi šią savaitę? Ar pavyko pastebėti teigiamų pokyčių, o gal aš tiesiog bukai pripumpuoju save vandeniu ir bandau įsiteigti, jog kažkas keičiasi? Kokia nauja veikla tapo mano projekto sąjungininke ir didele pagalbininke? Pagaliau, ar pavyko laikytis plano? Skaitykite toliau ir atrasite visus atsakymus!
Penktadienis, tad gurkšnis po gurkšnio ištuštinu jau ketvirtą stiklinę. Ne, ne kokio tauraus gėrimo, po kurio gyvenimas nusidažo kitomis spalvomis, o išsijungę savitvardos bei saiko saugikliai skatina elgtis žaismingai, nerūpestingai ir gal kiek valiūkiškai. Paprastai tokios akimirkos vėliau atsimenamos dėliojant fragmentinę mozaiką bei raustant dėl to, ką norėtum tarsi išrauti iš taip netolimos praeities.
Geriant vandenį potyriai kažkiek panašūs. Išties, 10 stiklinių per dieną tikrai užtenka tam, kad gyvenimo spalvų gama įgautų šviesesnių tonų, o sumažėjusi įtampa bei ją nukonkuravusi gera nuotaika suteiktų džiaugsmo ne tik mums, bet ir aplinkiniams. Tik, skirtingai nuo kitokių gėrimų, tas džiaugsmingas akimirkas norisi atsiminti dar ilgai.
Mokslininkai įspėja: vandens filtrai ne gerina, o gali sugadinti vandenį.
LTV laida „Panorama“ 2013 02 28 dieną skelbia, kad, mokslininkų teigimu, prisipirkę vandens filtrų gyventojai gali rimtai pakenkti savo sveikatai.
Filtrai, naudojami pasidavus masinei psichozei, o ne pagal paskirtį, iš vandens pašalina kalcį, magnį, kalį, o pastarąsias medžiagas, būtinas mūsų organizmui, jie pakeičia natriu, kurio gamtoje – labai mažai. Natris – kenksminga medžiaga.
Taigi norime pažymėti, kad prie Minkštinimo įranga skirta buitiniams prietaisams o norint jį vartoti gėrimui rekomenduojame valytis vandenį ROS-SPURE, EXCITO L, AQ3 sistemomis. Šiuo valymo būdu vartoti vandenį gėrimui su mineralinėmis medžiagomis, šios sistemos vandenį padaro idealų gėrimui po minkštinimo įrangos.
Lietuvos higienos norma 24:2003. Cloro junginiai – ozonas.
Ši higienos norma nustato geriamojo vandens ir buityje naudojamo vandens saugos ir kokybės reikalavimus.
Geriamąjį vandenį galima dezinfekuoti chloru, natrio hipochloritu, kalcio hipochloritu, magnio hipochloritu, chlorkalkėmis, chloro dioksidu, ozonu.
Vilniaus viešai tiekiamame geramajame vandenyje iškilus mikrobinės taršos pavojui UAB “Vilniaus vandenys” eksploatuojamos vandenvietės turi galimybę dezinfekuoti geriamąjį vandenį natrio hipochlorito tirpalu.
Virintas vanduo „išplauna“ kalcį
Kinų kilmės kanadietis mokslininkas Chuanas Gochė neseniai nustatė, kad pagrindinė priežastis, kodėl Kinijos gyventojų organizmuose stinga kalcio, yra jų įprotis gerti virintą vandenį.
Pasak mokslininko, virdamas vanduo praranda kalcį, kuris nusėda ant indo sienelių. Daugelyje užsienio šalių žmonės įpratę gerti nevirintą vandenį, kuriame pakanka kalcio, o kinams tai nebūdinga. Jeigu kinai kalcio atsargų nepapildys kitais būdais, jiems gresia kalcio deficitas organizme.
Kinai tiesiog nepasitiki nevirinto vandens kokybe ir saugumu. Todėl vargu ar galima juos įtikinti gerti vandenį iš čiaupo, kad papildytų kalcio atsargas organizme.
Ar vanduo, kurį geriame, tikrai yra energijos šaltinis?
Dar nedaugelis žino, kad vanduo gali būti suaktyvintas ir įgyti naujų, unikalių savybių. Geriamam vandeniui „pasisvečiavus“ vandens jonizatoriuose PTV, vienu metu pasigamina dviejų požymių jonizuotas vanduo. Tai šarminis (gyvasis) ir rūgštinis (negyvasis) vanduo, turintis silpną neigiamą ir teigiamą krūvį – oksidacinį-redukcinį potencialą (ORP).
Koks tai vanduo, kuo jis geras sveikam ir kodėl būtinas sergančiam žmogui, klausiame gydytojos iš Vokietijos, medicinos mokslų kandidatė Dinos Aschbach-Gitelman 16 metų tyrinėja jonizuotų tirpalų savybes.
